Parama žuvų auginimui

Parama žuvų auginimui vandens telkiniuose – daugiau kaip 28 mln. eurų
Akvakultūra – tai naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose.
„Akvakultūra įgauna vis didesnę reikšmę. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programoje (programa) akvakultūrai skiriamas pagrindinis dėmesys. Iš viso programos biudžetas siekia 81,6 eurų, iš jų ES lėšos – 63,4 mln. eurų, nacionalinės – 18,2 mln. eurų. Pagal Sąjungos numatytus penkis prioritetus antrajam iš jų – akvakultūrai – skiriama daugiausia lėšų, net 35 proc., žvejybai – 17 proc., bendrajai žuvininkystės politikai –15, prekybai ir perdirbimui – 15 proc. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimui iš viso skiriama 28,292 mln. eurų, iš jų ES dalis – 21,219 mln. eurų, Lietuvos – 7,073 mln. eurų“, – apibūdina žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Antrasis prioritetas – tai aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas. Pagal šį prioritetą yra iškelti trys svarbūs tikslai: akvakultūros įmonių, pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą (produktyvios investicijos į akvakultūrą); vandens biologinės įvairovės apsaugos atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas (produktyvios investicijos į akvakultūrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija); akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas (aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra).
Penktuoju Sąjungos prioritetu – „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ – norima gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimą (gamybos ir prekybos planai, parama sandėliavimui, rinkodaros priemonės) bei skatinti investicijas į perdirbimo ir prekybos sektorius (žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas).
Programos įgyvendinimas 2015 m.
Pagal antrąjį Sąjungos prioritetą 2015 m. akvakultūrai skirta viena priemonė – „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (paraiškos priimamos nuo spalio 19 iki gruodžio 21 d., didžiausia lėšų suma siekia 6,021 mln. eurų). Dar vienos priemonės – „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ – kvietimas teikti paraiškas numatytas kitų metų pradžioje.
Pagal penktąjį Sąjungos prioritetą „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ žvejybai ir akvakultūrai tenka viena priemonė – „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ (paraiškos priimamos nuo 2015 m. gruodžio 1 iki 2016 m. vasario 2 d., didžiausia paramos suma – 6 mln. eurų).
Visų minėtųjų priemonių atrankos kriterijai yra aptarti su socialiniais partneriais ir patvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos Stebėsenos komitete.
„Produktyvios investicijos į akvakultūrą“
Pagal šią priemonę remiamos tokios veiklos: produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą; esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą.
Paramos gali kreiptis įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Pagal priemonę gali būti suteikiama iki 50 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui – 800 tūkst. Eur.
„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas“
Pagal šią priemonę remiamos veiklos: investicijos, kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą; investicijos, kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; investicijos, kuriomis remiamas sužvejotų verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, perdirbimas; investicijos, susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu; investicijos, susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; investicijos, kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.
Paramos gali kreiptis labai maža, maža ar vidutinė įmonė, užsiimanti arba planuojanti užsiimti žuvininkystės produktų perdirbimu. Paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui – 1 200 000 Eur.
„Tikimės, kad programos priemonės bus sėkmingai įgyvendintos ir Lietuvos akvakultūra pasieks užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžia viceministrė L. Kujalytė.
2015.11.25

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas