Istorijos puslapiai: Lietuvos žuvisaugos ir žuvivaisos tarnybos prieš 30 metų

Lietuva ilgus metus ne savo noru buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. O joje daug ūkio šakų buvo valdomos centralizuotai. Viena iš tokių veiklos sričių – žuvų išteklių apsauga ir atkūrimas. Sovietų sąjungos žuvininkystės ministerijos sudėtyje buvo Vyriausioji žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo valdyba (Glavrybvod), kuri ir užsiėmė aukčiau minėta veikla. Jos teritoriniai padaliniai buvo organizuoti ne respublikiniu, o baseininiu principu (t.y., veikė kurios nors stambios upės ar jūros baseine). Kartais toks padalinys sutapdavo su sąjunginės respublikos teritorija, bet tai greičiau buvo išimtis, negu taisyklė.
Pokario metu taip buvo ir Lietuvos atžvilgiu. Jos teritorijoje veikė sąjunginio pavaldumo Lietuvos žuvisaugos ir žuvivaisos valdyba. Paskutinis jos viršininkas – Ričardas Volskis (vėliau -biomedicinos m. habil. dr. 1964–2000 dirbo Ekologijos institute. Išleido per 20 monografijų, kitų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis, paskelbė per 150 mokslinių, mokslo populiariųjų straipsnių. Mirė 2003 03 27 Vilniuje). Be inspekcijų, šioje valdyboje buvo ir žuvivaisinių padalinių, pvz., Dūkšto žuvivaisos stotis. Valdybos pastangomis 1953 -1957 metais į Nemuną buvo introdukuota 1901 vnt. sterlių iš Šiaurinės Dvinos ir Obės (1964 m. šių žuvų buvo pagauta Nemune, Neryje ir Nevėžyje).
Vėliau tuometinė Lietuvos valdžia pasinaudojo palankia situacija, kai N. Chrušiovo valdymo metais buvo panaikintos kai kurios sąjunginės ministerijos ir įsteigtos teritorinės liaudies ūkio tarybos. Atsižvelgdama į tokį centralizavimo susilpnėjimą, Lietuvos TSR Ministrų taryba 1957 m. nutarė organizuoti Medžioklės ūkio valdybos ir Liaudies ūkio tarybos Žuvisaugos ir žuvivaisos valdybos bazėje Gamtos apsaugos komitetą prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos. Tai buvo pažangus sprendimas, įgalinęs kompleksiškiau vykdyti gamtos apsaugos priemones, o sukurtas Gamtos apsaugos komitetas – pirma tokio pobūdžio valdžios įstaiga visoje Sovietų Sąjungoje.
Bet sąjunginio pavaldumo žuvisaugos ir žuvivaisos valdybos nebuvimas Lietuvoje turėjo ir tam tikrų neigiamų pasekmių. Lėšos, gaunamos už žvejybos kvotų suteikimą užsienio valstybėms bei iš užsienio juridinių asmenų išieškotos lėšos valiuta patekdavo į sąjunginės Žuvininkystė ministerijos dispoziciją. Už tokias lėšas buvo statomos naujos žuvivaisos įmonės, įsigyjami inspekciniai laivai ir t.t. Kaimyninėje Latvijoje už tokias lėšas (pvz., gautas iš Japonijos ar Pietų Korėjos asmenų, pažeidusių taisykles) buvo pastatytos kelios modernios lašišų veisimo įmonės. Tuo tarpu Lietuvos, kuri neturėjo sąjunginio pavaldumo žuvisaugos ir žuvivaisos valdybos, tokios lėšos nepasiekdavo ir nauji žuvivaisos objektai nebuvo statomi. Be to, respublikinis Gamtos apsaugos komitetas neturėjo teisės reguliuoti ir kontroliuoti žvejybos svarbiausiose vandens telkiniuose – Baltijos jūroje ir jos Kuršių mariose. Tokią funkciją čia vykdė kaimyninėse respublikose veikiančios sąjunginio pavaldumo institucijos – Baltrybvodas ir Zapbaltrybvodas. Ginčytinose situacijose jos labiau palaikydavo Latvijos ir Rusijos žvejus.
Nenuostabu, jog Lietuvoje kilo mintis pasinaudoti papildomomis finansinėmis ir kitomis galimybėmis. Tuometinio Valstybinio žuvininkystės komiteto pirmininko Marijono Kielos iniciatyva buvo susitarta su Glavrybvodu dėl Žuvisaugos ir žuvivaisos valdybos atkūrimo Lietuvos teritorijoje, finansuojant ją iš sąjunginių lėšų. Ši organizacija buvo įsteigta 1989-tų birželio 8 dienos Sovietų Sąjungos Žuvininkystės ministro įsakymu Nr. 284. Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininei valdybai (LŽŽŽRBV) iš Baltrybvodo buvo perduota Klaipėdos valstybinė jūrinė žuvisaugos inspekcija, iš Zapbaltrybvodo – Rusnės valstybinė rajoninė žuvisaugos inspekcija. Kitoje Lietuvos teritorijoje buvo įsteigta 11–ka tarprajoninių žuvisaugos inspekcijų (Vilniaus, Ignalinos, Kauno, Šiaulių, Tauragės, Marijampolės, Zarasų, Alytaus, Ukmergės, Panevėžio ir Telšių) ir centrinė operatyvinė inspekcija. Kartu buvo įsteigti žuvivaisiniai ir ichtiologinio stebėjimo padaliniai –projektavimo ir tyrimo grupė (4 etatai), centrinė ichtiologinė grupė (3 etatai), kontrolės ir stebėjimo stotis (14 etatų). Iš viso LŽŽŽRBV turėjo 138 etatus.
Marijono Kielos pasiūlymu Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininės valdybos viršininku buvo paskirtas Algirdas Domarkas, jo pavaduotoju – Vytautas Radaitis. Abu iki tol daug metų dirbo Gamtos apsaugos komitete. Beje, įdomus sutapimas: Algirdas Domarkas buvo Ričardo Volskio (paskutinio pirmos laidos Lietuvos žuvisaugos ir žuvivaisos valdybos viršininko) mokinys savo buvimo neetatiniu Zoologijos ir parazitologijos instituto moksliniu bendradarbiu metu.
Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininė valdyba egzistavo tik Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, nepilnus dvejus metus, bet suspėjo nuveikti kai kuriuos žuvivaisinius ir žuvisauginius darbus. Be standartinių ichtiologinio tyrimo ir vertinimo darbų, 1990 metais buvo paimta 510 tūkst. šlakių (ir šiek tiek lašišų) ikrų, kurie buvo perduoti Laukystos žuvų veislynui inkubavimui. Nedideli šių žuvų kiekiai buvo inkubuoti ir 1989 m. 1990 m. iš jų išsiritusios lervutės (40 tūkst. vnt.) tolesniam auginimui buvo išleitos į Derežnos ir Maltupio upelių ruožus, paruoštus pagal Kocho metodiką (70 ruožų – Derežnos up., 30 – Maltupio up.). Parinkta ir vieta lašišinių žuvų veislynui statyti (prie Trumpės up. Minijos baseine). LŽŽŽRBV ichtiologinė tarnyba paėmė 200 tūkst. Platelių sykų ikrų, kuriuos perdavė inkubuoti Simno žuvivaisos įmonei. Be to, buvo parinkti šios žuvų rūšies tolesniam platinimui tinkami vandens telkiniai -Trakų r. Verniejaus ir Spindžiaus ežerai. Jau tą patį rudenį į Verniejaus ežerą iš Platelių ežero buvo perkelti 133 sykų reproduktoriai. Už LŽŽŽRBV lėšas 1990 m. į vandens telkinius buvo išleista 230 tūkst. upėtakių jauniklių ir 301,8 tūkst. įvairiaamžių karpių, karosų ir lydekų. Siekiant gausinti žiobrių išteklius, Širvintos upėje įrengta 1,5 ha dirbtinių nerštaviečių šioms žuvims neršti. LŽŽŽRBV Ichtiologinė tarnyba 200 kartų patikrino verslinę žvejybą, iš jų 25–ais atvejais nustatė didesnę negu leidžiamą neverslinę žuvų priegaudą.
Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininės valdybos inspektoriai už žvejybos taisyklių pažeidimus 1990 metais surašė 2293 ATP pažeidimo protokolus, tame tarpe 24 – už elektros žūklės naudojimą, 203 – už neteisėtą žūklę tinklais, 65 – už žeberklų naudojimą. Vidutiniškai vienas inspektorius per metus išaiškino po 48 pažeidimus. 11–kai brakonierių iškeltos baudžiamosios bylos. Tai tikrai nėra mažai turint omenyje, jog tuo metu buvo vykdoma Lietuvos ekonominė blokada. LŽŽŽRBV iniciatyva nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė 1990 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 138 nustatė, jog asmenys, šiurkščiai pažeidę žvejybos taisykles, turi atlyginti žalą pagal dešimteriopą taksą. Tai buvo pirmas tokios apimties nuobaudų padidinimas Lietuvos istorijoje. Taip pat LŽŽŽRBV iniciatyva Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 gruodžio 4 d. nutarimu sugriežtino ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, padidindama maksimalų administracinių baudų dydį piliečiams nuo 50 rublių iki 200 rublių, o pareigūnams – nuo 100 rub. iki 300 rub, o pažeidėjams, naudojusiems žvejybai elektros srovę, sprogmenis ir chemines medžiagas – nuo 200 iki 1500 rub. Sustiprinta vandens telkinių kontrolė ir atsakomybės už pažeidimus sugriežtinimas iš karto davė rezultatų. Pvz, 1990 m. rudenį ikrų rinkimo metu patikrinus sugautus šlakius rasta, jog tik 5,4 proc. iš jų turėjo akivaizdžius ankstesnio O juk 1989 m. tokių šlakių buvo apie 50 proc.
Nors Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininė valdyba buvo sąjunginio pavaldumo organizacija, jos darbuotojai aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės siekimo veikloje. Buvęs LŽŽŽRBV vadovas ir kai kurie kiti buvę bendradarbiai turi oficialų 1991 m. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų statusą, o televizijos bokšto muziejuje kelis metus kabėjo žuvisaugos inspektoriaus Viktoro Vladimirovo, nukentėjusio ginant šį bokštą, nuotraukos.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, iškilo sąjunginio pavaldumo institucijų ir įmonių priklausomumo respublikinėms ministerijoms nustatymo klausimas. Žuvininkystės srityje pirmas oficialus bandymas spręsti šią problemą buvo Vyriausybės 1990 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 312, kuriuo Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta įsteigti Žuvų pramonės departamentą. Ši tų pačių metų lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 204 įsteigė tokį departamentą ir paskyrė jo direktoriumi Algimantą Valiukėną. Naujojo departamento reguliavimo sferai buvo priskirta 11-a Lietuvos žuvų pramonės susivienijimo įmonių, 26 –ios valstybinio – kooperatinio žuvininkystės susivienijimo įmonės (tame tarpe 3–ys žuvivaisos įmonės), dar 7-ios atskiros įmonės, Baltijos žvejų kolūkis ir Lietuvos žuvisaugos, žuvivaisos ir žvejybos reguliavimo baseininė valdyba. Tiek tos valdybos darbuotojams, tiek ir aplinkosaugos institucijoms atrodė keista, jog žuvisaugos inspektoriai iš esmės bus pavaldūs žvejams verslininkams, o tai nieko gero nežadėjo žuvų išteklių apsaugai. Pav., Lietuvoje 8–me ir 9 –ame dešimtmečiuose buvo taikoma keista tvarka: 160–tyje geriausių šalies ežerų, priskirtų žuvininkystės ūkiams, buvo netaikomos verslinės žvejybos taisyklės – žvejai verslininkai galėjo žvejoti kada nori (net ir per nerštą), kuo nori ir kokių nori dydžių žuvis. Tai negalėjo nekelti visuomenės pasipiktinimo. Po ilgesnių diskusijų buvo nuspręsta LŽŽŽRBV perduoti Aplinkos apsaugos departamentui. 1991 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 776 Aplinkos apsaugos departamento generalinis direktorius Evaldas Vėbra pertvarkė LŽŽŽRBV į Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrą (ŽRŽA). Rajoninės žuvisaugos inspekcijos buvo perduotos rajoninėms aplinkos apsaugos inspekcijoms. ŽRŽA žinioje liko Klaipėdos ir Kuršių marių žuvisaugos inspekcijos, centrinė Operatyvinė inspekcija ir ankstesnė Ichtiologinė tarnyba. Tais pačiai metais ŽRŽA perduotos Vokės ir Rusnės žuvivaisos įmonės, taip pat į jos pavaldumą perėjo Laukystos žuvų veislynas. 1992 m. sausio 1 dienai ŽRŽA buvo 134,5 etato.
ŽRŽA direktoriumi buvo paskirtas Algirdas Domarkas, jo pavaduotojais – Raimondas Bogdevičius ir Alfonsas Manikas.
Reorganizavimo ir pertvarkų metai nėra patys produktyviausi konkrečių rezultatų atžvilgiu. Visgi 1991 m.pasiekta kai kurių svarbių permainų. Visų pirma, dar LŽŽŽRBV pastangomis pasiekta, jog Vyriausybė 1991 m.kovo 29 d. nutarimu Nr. 117 nustatytų, jog verslinės žūklės taisyklės būtų taikomos visuose respublikos ežeruose. Tuo buvo užtikrintos sąlygos sustabdyti žuvininkystės ūkiams priskirtų ežerų žuvų išteklių blogėjimą (vien 1976-80 m.m. laikotarpiu šių ežerų vertingų žuvų kiekis sumažėjo nuo 13,3 kg/ha iki 7,3 kg/ha arba 60-ia proc.). Be to, buvo apribota verslinė žūklė kai kuriuose kituose vandens telkiniuose. Pakeistos žvejybos taisyklės ir kiti žuvininkystę reguliuojantys teisės aktai.
Iš viso respublikoje 1991 metais išaiškinta 4154 žvejybos taisyklių pažeidimai, iš jų 62 proc. ( 2604) išaiškino specializuotos LŽŽŽRBV ir ŽRŽA inspekcijos (tame tarpe už el. žūklės naudojimą – 8, už neteisėtą tinklų naudojimą -191, už duriamųjų ir užkabinamųjų įrankių naudojimą -132 protokolai. 8 –ios bylos perduotos prokuratūrai baudžiamosioms byloms iškelti. Deja, antrą tų metų pusmetį įvykusi reorganizacija susilpnino žuvisauginį darbą. Tai iš karto atsiliepė kai kuriems rodikliams. Kaip minėta 1990 m. ikrų rinkimo metu patikrinus šlakius buvo rasta, jog tik 5,4 proc. iš jų turėjo akivaizdius ankstesnio brakonieriško gaudymo požymius (žaizdas nuo kablių ar žeberklų, patekimo į tinklus žymes). 1989 m. tokių sužalotų šlakių buvo apie 50 proc. O 1991 m. rudenį nebeliko nuolatinio budėjimo prie lašišinių žuvų nerštaviečių ir šis brakonieriavimo mąstą parodantis rodiklis pasiekė 15 procentų arba per metus išaugo beveik 3 kartus.
Atlikta ir nemažai kai kurių žuvivaisinių darbų. Iš praeitais metais paimtų 510 tūkst. šlakių ikrų išsirito 350 tūkst. vnt. lervučių. Jos tolesniam auginimui buvo išleitos į 11-os upelių ruožus, paruoštus pagal Kocho metodiką. 1991 m. ŽRŽA ichtiologinė tarnyba paėmė 650 tūkst. šlakių ikrų ir 125 tūkst. Platelių sykų. Šlakių ikrai perduoti inkubuoti Laukystos (400 tūkst.) ir Kaplių (250 tūkst.) žuvų veislynams. Sykų ikrai inkubuoti Simno žuvivaisos įmonėje. Išsiritusio sykų lervutės iš pernykščio ikrų rinkimo (175 tūkst.vnt.) buvo paauginamos tvenkiniuose. Rudenį paauginti 1814 vnt. šiųmetukų buvo suleisti į Spindžiaus ežerą. Be to, į Verniejaus ežerą iš Platelių ežero buvo perkelti 190 sykų reproduktoriai (po ikrų paėmimo). Gausinant pašarinę bazę, į Spindžiaus ežerą perkelta 1,63 mln. gamaridų. Už ŽRŽA lėšas 1990 m. į vandens telkinius buvo išleista 300 tūkst. starkių lervučių. Surinkta 100 tūkst. lydekų ikrų, kurios toliau buvo auginamos Rusnės ž. ū. tvenkiniuose. Į Spindžiaus ežerą perkelta 1400, į Vaisiečio ežerą –1050, į Maltupio upę -300 plačiažnyplių vėžių. Siekiant gausinti žiobrių išteklius, 8-iose upėse įrengta 6,45 ha dirbtinių nerštaviečių. Tikrinant tų nerštaviečių efektyvumą, nustatyta, jog 1 ha buvo padėta apie 1 mln. ikrų. ŽRŽA Ichtiologinė tarnyba patikrino 6-ių lašišinių upių atkarpas ir suskaičiavo juose esančias šių žuvų neržtavietes. Tokių potencialių vietų rasta 177 ha.
ŽRŽA veikė iki 1994 m. Tais metais Aplinkos apsaugos departamentas buvo reorganizuotas į Aplinkos apsaugos ministeriją, o jam pavaldi ŽRŽA – į Žuvų išteklių departamentą.
2020.04.19

Žuvų kokybė ES ir Lietuvoje

Žuvis – viena iš gamtos gėrybių. Apklausos rodo, jog žuvies ir jūrų gėrybių įvaizdis tarp gyventojų yra geras: žuvis ir jūros gėrybės yra suvokiamos kaip sveikas, neužterštas, be parazitų maistas, kurį didesnė dalis gyventojų gali sau leisti ne tik per šventes, bet ir kasdienio vartojimo metu. Tai patvirtina ir kontroliuojančių institucijų duomenys. Europos komisija registruoja atvejus apie maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimo atvejus per RASFF sistemą. 2011 m. registruota 3 397 tokių atvejų, iš jų 324 buvo apie žuvininkystės produktus. 2012m. – 3165 atvejų (294 – apie žuvininkystės produktus), 2013 m. -2940 atvejų (324- apie žuvininkystės produktus). Per pirmus tris 2014 m. ketvirčius Europos Komisija informavo apie 639 atvejus, 65 iš jų dėl žuvininkystės produktų. Taigi pagal tuos duomenis šiais metais maistas (tame tarpe ir žuvis) tapo žymiai saugesnis. Visgi pagal RASFF sistemos duomenis žuvis ir jos produktai 3 metus iš eilės buvo antroje ar trečioje vietoje pagal neatitikimą maisto saugos reikalavimams.
Europoje pagal maisto produktų kilmės šalį kasmet daugiausia pranešimų gauta dėl kiniškos, turkiškos, indiškos, ispaniškos, lenkiškos produkcijos. Pastarasis faktas mus turėtų suneraminti, nes lenkiškų žuvies produktų pas mus yra įvežama nemažai. Deja, tarp nekokybiškos pasitaikydavo ir lietuviškos produkcijos. Štai „Lietuvos žiniose“ 2012.12.10 Kazio Kazakevičiaus straipsnyje „ Žuvys ant stalo – nežinia iš kur“ nurodoma, kad Vokietijoje buvo uždrausta realizuoti šprotus aliejuje „Dėdukas“, pagamintus Palangoje įsikūrusios bendrovės. Juose buvo aptiktas didesnis negu leidžiamas benzpireno kiekis. Visgi galima pasidžiaugti, jog per 2012 m. ir 2013 m. iš Lietuvos Europos Komisijai neperduotas nei vienas skubus pranešimas dėl Lietuvos rinkoje nustatytų nesaugių žuvininkystės produktų. Taigi eksportuojamą iš Lietuvos žuvį ir jų produktus pagal RASFF sistemos duomenis galima įvertinti kaip saugią.
Kaip gi vertina Lietuvos gyventojai žuvies produktų saugą? 2012 m. Lietuvoje šiuo klausimu iš viso gauti 204 skundai, iš jų 56 pagrįsti. 2013 m. dėl žuvininkystės produktų sulaukta 186 skundų, iš jų 65 buvo pagrįsti (tai sudaro 7% visų pagrįstų skundų dėl maisto kokybės). Daugiausiai pagrįstai vartotojai skundėsi nusipirkę nekokybiškas pakitusio kvapo, skonio, išvaizdos žuvis bei žuvų produktus, radę parazitų, dėl pasibaigusių vartojimo terminų, netinkamo ženklinimo, laikymo sąlygų (informacijos šaltinis – Valstybinė maito ir veterinarijos tarnyba).
Per 2013 m. minėta tarnyba atlikto 139-is žuvininkystės ir žuvų perdirbimo įmonių patikrinimus. Viena įmonė vidutiniškai tikrinta 2 kartus. Nustatyti 20 pažeidimų , už visus juos taikytos sankcijos. Daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl bendrosios higienos (sanitarijos), ženklinimo, atsekamumo, savikontrolės reikalavimų nesilaikymo. Atlikus žuvininkystės produktų laboratorinius tyrimus (radiologinius, juslinius, cheminius, mikrobiologinius), nustatyta, kad 2013 m. iš 928 ištirtų mėginių 3% buvo neigiami (t.y., žuvis ar žuvies produktas neatitiko nustatytų reikalavimų). Mikrobiologiniai tyrimai parodė, jog iš 351 žuvininkystės produktų mėginio 25 (tai sudaro 7 %) neatitiko reikalavimų ( buvo rasta parazitų ir L. Monocytogenes bakterijų). Cheminiu atžvilgiu tais metais ištirta 560 mėginių, neigiamų rezultatų nenustatyta. Atliekant radiologinius ir juslinius žuvininkystės produktų tyrimus neigiamų rezultatų taip pat negauta.
2013 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tikslinį patikrinimą dėl žuvininkystės ūkių tiekiamų gyvų žuvų: ar prekybos įmonėms tiekiamos gyvos žuvys yra saugios, ar jų nekamuoja ligos ir parazitai, ar naudojami tinkami pašarai ir veterinariniai preparatai. Šiuo tikslu atlikti patikrinimai ir atsitiktine tvarka prekybos centruose atrinkti parduodamų gyvų žuvų mėginiai tyrimams. Atlikta 190 tikslinių patikrinimų įvairiose žuvininkystės produktus tvarkančiose įmonėse. Apsilankius 99 didžiuosiuose šalies prekybos centruose, 39 parduotuvėse, 44 turgavietėse, 3 didmeninės prekybos sandėliuose, buvo patikrinta daugiau nei 117 tonų įvairių pavadinimų žuvininkystės produktų. Patikrinimų metu nustatyta keletas atvejų, kai parduodamos žuvys buvo sužalotos, tačiau ligotų ar parazitais užsikrėtusių gyvų žuvų patikrinimų metu nebuvo nustatyta. Daugiausiai pažeidimų rasta dėl neteisingai nurodytų ar visai nenurodytų žuvų rūšių pavadinimų, nenurodytos etiketėse žuvų sugavimo vietos ar kilmės vieta, nepateikta kita reikiama informacija. Suprantama, tokių faktų negalima skaityti esminiais sprendžiant apie maisto saugą.
Tai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos monitoringas rodo, jog iš esmės žuvininkystės produktai Lietuvoje yra gana saugi maisto prekė.
2014 m. lapkričio 7 d. Vilniuje vyko seminaras, kuriame patys žuvininkai pasidalijo informacija apie žuvies kokybę. Jų nuomone, situacija nėra tokia gera. Daug nerimo kelia gandai apie augimo hormonų ir antibiotikų naudojimą auginant žuvis. Taip, neteko girdėti, jog mūsų šalies žuvininkystės tvenkiniuose ar uždarosiose apytakinėse sistemose būtų naudojami tokie priedai. Tačiau juk nemažai žuvies įvežama. Jau minėta, jog kai kurios kaimyninės šalys yra labiausiai užterštų žuvų produktų tiekėjų ES gretose. Nenuostabu, jog kolegos iš užsienio mūsų žuvininkams šiemet gyrėsi, jog pavartojus turkiškus augimo hormonus per tris mėnesius afrikinius šamus pavyksta uždarojoje sistemoje užauginti iki 3 kg svorio ir žymiai sumažinti savikainą. Pigias žuvis noriai perka, tame tarpe ir mūsų šalies pirkėjai. Kokių pasekmių vartojant tokią žuvį galima sulaukti ne tik savo, bet ir palikuonių sveikatai?
Kanados mokslininkai tyrė išvalytą nuotekų vandenį ir jame rado estrono ir sintetinio hormono etinylestradiolio pėdsakus. Tame vandenyje jie 100 dienų laikė žuvis. Žuvys, esant 0,1 trilijoninei dalelei minėtų medicininių teršalų, pradėjo keisti lytį, tiek vyrišką, tiek moterišką (www.mokslai.lt). Tarptautinis mokslininkų forumas dar 1996 metais padarė išvadą, kad „priešingai, nei natūralūs hormonai, kurie randami gyvūnuose ir augaluose, sintetiniai organiniai junginiai įsiterpia į gyvo organizmo endokrininę sistemą, organizme nesuyra ir patenka į maisto grandinę“. Pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Nereikėtų nekritiškai žavėtis ir jūrinėmis žuvimis, kuriose taip gausu Omega 3 grupės junginių, teigiamai veikiančių sveikatą.. Pvz., Farnet žurnalo duomenimis, Stokholme, kuris yra prie pat jūros ir kur dar gyvena apie 100 aktyvių žvejų, sugaunančių 800 t/m žuvies, tas jų sugautas laimikis keliauja 900 km į Geteborgo pagrindinį žuvų aukcioną, kur parduodamas. Tada, praėjus savaitei ir jau dažnai šaldyta žuvis grįžta į Stokholmą, kur parduodama kaip „šviežia“. Reikia įsivaizduoti, kaip pablogėja jos kokybė ir ko pridedama, kad ji atrodytų kaip šviežia. Ir taip vyksta šalyje, kur gyventojai yra nepaprastai susirūpinę dėl gamtos ir maisto švarumo. Ne kitaip yra ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur jūrinė žuvis atkeliauja per kelis tarpininkus. Kol pasiekia prekybos centrų prekystalių, jos kokybė labai sumenksta.
Nenuostabu, jog užsienyje savo ir palikuonių sveikata besirūpinantys žmonės vis labiau naudojasi tiesioginės prekybos sistema, kai augintojai parduoda savo produkciją tiesiai vartotojams (tiesioginė prekyba – produktų įsigijimas iš įmonės, šviežios žuvies turguje, ūkininko turguje ar nuosavoje mobilioje ar stacionarioje firminėje parduotuvėje). Tai leidžia patenkinti didėjantį vartotojų garantuoto atsekamumo poreikį (pagal principą „pažįsti savo augintoją, pažįsti savo maistą“) ir padidinti kokybiškos produkcijos įsigijimo galimybes. Šią tendenciją pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europoje sustiprino baimės dėl maisto produktų saugumo (karvių pasiutligė, snukio ir nagų liga, paukščių gripas, skandalas dėl arklių mėsos, afrikinis kiaulių maras).

Algirdas Domarkas
Dalia Vencienė

2014 m.

PARAMOS PARAIŠKŲ PRIĖMIMO 2020 METAIS GRAFIKAS

PARAMOS PARAIŠKŲ PAGAL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIEMONES
PRIĖMIMO 2020 METAIS GRAFIKAS

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2020 m. sausio 15 d.
įsakymu Nr. 3D-25

PARAMOS PARAIŠKŲ PAGAL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIEMONES PRIĖMIMO 2020 METAIS GRAFIKAS
Eil.
Nr. Priemonė Paramos paraiškų priėmimo pradžia Paramos paraiškų priėmimo pabaiga
1 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas
1. Mokslininkų ir žvejų partnerystės 2020 m. kovo 2 d. 2020 m. balandžio 30 d.
2. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis
(jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) 2020 m. vasario 3 d.
2020 m. balandžio 3 d.
3. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas
(jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) 2020 m. balandžio 6 d. 2020 m. birželio 5 d.
4. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas
(jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) (Supaprastinta parama) 2020 m. birželio 8 d.
2020 m. rugpjūčio 7 d.

5. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2020 m. rugsėjo 1 d. 2020 m. spalio 2 d.
6. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įsipareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi 2020 m. kovo 16 d. 2020 m. gegužės 15 d.
7. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą 2020 m. balandžio 20 d. 2020 m. birželio 26 d.
8. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas 2020 m. kovo 30 d.
2020 m. spalio 5 d. 2020 m. gegužės 29 d.
2020 m. gruodžio 4 d
9. Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas 2020 m. sausio 20 d. 2020 m. vasario 21 d.
10. Kompensacijos žvejybos įmonių darbuotojams 2020 m. vasario 24 d. 2020 m. balandžio 24 d.
2 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas
11. Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) 2020 m. gegužės 11 d. 2020 m. liepos 10 d.
12. Produktyvios investicijos į akvakultūrą (Supaprastinta parama) 2020 m. birželio 22 d. 2020 m. rugpjūčio 21 d.
13. Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) 2020 m. birželio 1 d. 2020 m. liepos 31 d.
14. Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir atsinaujinančioji energija 2020 m. birželio 8 d. 2020 m. rugpjūčio 7 d.
15. Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės 2020 m. balandžio 13 d. 2020 m. birželio 12 d.
16. Iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. gegužės 8 d.
5 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Prekybos ir perdirbimo skatinimas
17. Gamybos ir prekybos planai 2020 m. vasario 3 d. 2020 m. kovo 6 d.
18. Rinkodaros priemonės 2020 m. liepos 1 d. 2020 m. rugpjūčio 28 d
19. Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas 2020 m. gegužės 25 d. 2020 m. liepos 24 d.
20. Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas (Supaprastinta parama) 2020 m. birželio 15 d. 2020 m. rugpjūčio 14 d.

2012 -14 metais UAS išaugintos žuvys ir jų kainų tendencijos

2012 -14 metais UAS išaugintos žuvys ir jų kainų tendencijos
Didelė dalis Alternatyviosios akvakultūros asociacijos narių 2012 – 2014 metais tik įsirengė ir pradėjo eksploatuoti savas uždarąsias akvakultūros sistemas. Oficialiai nei vienas narys dar nebuvo pasiekęs projektinių pajėgumų. Visgi pažanga jau matosi, produkcijos apimtys auga. Tai rodo ir paskutinių trijų metų rezultatai.
2012 metais duomenis pateikę 6-i juridiniai ir fiziniai asmenys :
1. Išaugino 23 388 kg afrikinių šamų;
2. Realizavo 13 220 kg afrikinių šamų;
3. Vidutinė 1 kg realizacinė kaina – 15 Lt (4,3 euro) be PVM.
2013 m. duomenis pateikę 10 juridinių ir fizinių asmenų:
1. Išaugino:
- afrikinių šamų – 34400 kg;
-lašišų – 375 kg;
-upėtakių – 500 kg;
- iš viso – 35000 kg.
2. Vidutinė 1 kg šamų realizacinė kaina buvo 15,2 Lt (4,4 euro) be PVM.
2013 metais asociacijos nariai išaugino 50 proc. daugiau žuvų pagal svorį, negu 2012 m. Afrikinių šamų realizacinė kaina padidėjo 1,3 proc.
2014 m. duomenis pateikę 11 juridinių ir fizinių asmenų:
1. Išaugino ir realizavo 43 286 kg afrikinių šamų;
2. Vidutinė 1 kg realizuotų šviežių ir atšaldytų afrikinių šamų realizacinė kaina – 16.4 Lt (4,75 euro) be PVM.
Asociacijos nariai dar augino upėtakius ir lašišas, bet jų kiekių nepanorėjo viešinti. 2014 metais asociacijos nariai išaugino ir realizavo 3,3 karto daugiau afrikinių šamų pagal svorį, negu 2012 m. Afrikinių šamų realizacinė kaina padidėjo 9,3 proc.
Kaip matome, produkcijos kaina po truputį auga. Tai atitinka prognozes. Maisto ir žemės ūkio organizacija ( FAO) 2012 metų spalį paskelbė eilinę ataskaitą apie savo skaičiuojamuosius maisto prekių indeksų ir kainų pokyčius. Daugumos maisto produktų ( javų, vištienos, kiaulienos) kainos iki 2020 metų turėtų likti to pačio lygio su nedideliais svyravimais. Išimtis – žuvies produktai. Iki 2020 metų jie turėtų pabrangti pusantro karto.
Pabrėžtina, jog įvairių augintojų tarpe realizuojamų afrikinių šamų kaina skiriasi net du kartus. Didžiausias pajamas už savo produkciją gauna seniausiai subsektoriuje veikiantys ir stambiausi ūkio subjektai, o neseniai pradėjusių veikti UAS šeimininkai, neturintys prekybos patirties, savo išaugintas žuvis pardavinėja pigiausiai.

Daugiausia žuvies laikymo pažeidimų – prekybos įmonėse

Publikuota: 2016-12-22 Autorius: Matas Miknevičius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, šių metų pabaigoje tikrinę žuvies produktus tiekiančias, perdirbančias ir parduodančias įmones, daugiausiai pažeidimų rado prekybos įmonėse.

Tarnyba tikrino 259 žuvininkystės produktus tvarkančius subjektus: beveik du šimtus parduotuvių ir prekybos centrų, po tris dešimtis turgaviečių, sandėlių ir perdirbimo įmonių.

Iš viso patikrinta 3.200 partijų (daugiau kaip 297 t) įvairių pavadinimų žuvininkystės produktų: šviežių, šaldytų, sūdytų, rūkytų, konservuotų žuvų ir jų gaminių. Iš patikrintų produktų 137 partijose buvo nustatyta įvairių pažeidimų, kas sudarė 4,3 %.
„Įvertinus vykdytų patikrinimų rezultatus, galima teigti, kad daugiau pažeidimų nustatyta prekybos įmonėse. Dažniausiai pasitaikė ženklinimo reikalavimų neatitikimai prekiaujant nefasuotais žuvininkystės produktais, nemažai nustatyta produktų laikymo sąlygų pažeidimų, higienos reikalavimų nepaisymo atvejų. Kai kuriose turgavietėse buvo prekiaujama neženklintais, nefasuotais žuvų produktais. Bet apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad rinkai tiekiami žuvininkystės produktai yra saugūs vartoti“, – sako Janina Kondrotienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja.
Vieni dažniausių pažeidimų – ženklinimo neatitikimai – etiketėse nenurodyti tikslūs žuvų rūšių pavadinimai, be mokslinių pavadinimų, nenurodytas gamybos būdas, vietovė, žuvis sužvejota ar užauginta, kur sugauta, kokiais žvejybos įrankiais.
5 -iais atvejais sušaldytose jūrinėse lydekose iš Ispanijos rasta negyvų parazitų lervų, 1-me silpnai sūdytų atlantinių silkių mėginyje nustatytas padidintas konservanto – benzoinės rūgšties kiekis ir 1-me aliaskinių rudagalvių menkių filė mėginyje nustatytas padidintas fosforo rūgšties kiekis. Šių produktų realizavimas buvo sustabdytas.

Parama žuvų auginimui

Parama žuvų auginimui vandens telkiniuose – daugiau kaip 28 mln. eurų
Akvakultūra – tai naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose.
„Akvakultūra įgauna vis didesnę reikšmę. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programoje (programa) akvakultūrai skiriamas pagrindinis dėmesys. Iš viso programos biudžetas siekia 81,6 eurų, iš jų ES lėšos – 63,4 mln. eurų, nacionalinės – 18,2 mln. eurų. Pagal Sąjungos numatytus penkis prioritetus antrajam iš jų – akvakultūrai – skiriama daugiausia lėšų, net 35 proc., žvejybai – 17 proc., bendrajai žuvininkystės politikai –15, prekybai ir perdirbimui – 15 proc. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimui iš viso skiriama 28,292 mln. eurų, iš jų ES dalis – 21,219 mln. eurų, Lietuvos – 7,073 mln. eurų“, – apibūdina žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Antrasis prioritetas – tai aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas. Pagal šį prioritetą yra iškelti trys svarbūs tikslai: akvakultūros įmonių, pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą (produktyvios investicijos į akvakultūrą); vandens biologinės įvairovės apsaugos atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas (produktyvios investicijos į akvakultūrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija); akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas (aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra).
Penktuoju Sąjungos prioritetu – „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ – norima gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimą (gamybos ir prekybos planai, parama sandėliavimui, rinkodaros priemonės) bei skatinti investicijas į perdirbimo ir prekybos sektorius (žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas).
Programos įgyvendinimas 2015 m.
Pagal antrąjį Sąjungos prioritetą 2015 m. akvakultūrai skirta viena priemonė – „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (paraiškos priimamos nuo spalio 19 iki gruodžio 21 d., didžiausia lėšų suma siekia 6,021 mln. eurų). Dar vienos priemonės – „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ – kvietimas teikti paraiškas numatytas kitų metų pradžioje.
Pagal penktąjį Sąjungos prioritetą „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ žvejybai ir akvakultūrai tenka viena priemonė – „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ (paraiškos priimamos nuo 2015 m. gruodžio 1 iki 2016 m. vasario 2 d., didžiausia paramos suma – 6 mln. eurų).
Visų minėtųjų priemonių atrankos kriterijai yra aptarti su socialiniais partneriais ir patvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos Stebėsenos komitete.
„Produktyvios investicijos į akvakultūrą“
Pagal šią priemonę remiamos tokios veiklos: produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą; esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą.
Paramos gali kreiptis įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Pagal priemonę gali būti suteikiama iki 50 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui – 800 tūkst. Eur.
„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas“
Pagal šią priemonę remiamos veiklos: investicijos, kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą; investicijos, kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; investicijos, kuriomis remiamas sužvejotų verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, perdirbimas; investicijos, susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu; investicijos, susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; investicijos, kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.
Paramos gali kreiptis labai maža, maža ar vidutinė įmonė, užsiimanti arba planuojanti užsiimti žuvininkystės produktų perdirbimu. Paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui – 1 200 000 Eur.
„Tikimės, kad programos priemonės bus sėkmingai įgyvendintos ir Lietuvos akvakultūra pasieks užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžia viceministrė L. Kujalytė.
2015.11.25

Skirta ES parama

2015 m. gegužės – birželio mėnesiais skirta parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles septynioms akvakultūros įmonėms: UAB „Aqua Net LT“, MB „Auvyli žuvis“, UAB „Palatėja“, UAB „Minčia“, MB „Šamukai“, UAB „Šalčios žuvys“, UAB „Baisiogos bioenergija“. Kiekvienai iš jų skirta iki 174 tūkst. Lt (iki 50 tūkst.eurų) subsidija uždarųjų akvakultūros sistemų įrengimui. Dar 40 proc. projekto vertės turės pridėti savininkai. Tose UAS numatoma auginti eršketus arba afrikinius šamus. Minėtoms akvakultūros bendrovėms paramą gauti padėjo konsultacinė firma „ Maltupis“, Alternatyviosios akvakultūros bei Lietuvos žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos. Dar kelių bendrovių paraiškos nagrinėjamos.
2015.06.20

Žuvų auginimas URS

Žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose apimtys ir realizavimo galimybės

Lietuvoje labai kyla susidomėjimas žuvų auginimu uždarosiose recirkuliacinėse sistemose (URS). Pažymėtina, jog dar neseniai tokios tendencijos realumu abejojo net solidžios šalies mokslinės įstaigos. Prieš porą metų VšĮ “Aivaturas” prognozavus, jog 2013 m. Lietuvoje bus 20 URS, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas savo recenzijoje kategoriškai nurodė, jog tokia prognozė nepagrįsta ir vargu ar artimiausiu metu atsiras naujų URS žuvies augintojų.
Konstatuotina, jog 2012 m. pradžiai jau net 24 juridiniai ir fiziniai asmenys jau turėjo arba jiems buvo skirta finansinė parama įsirengti tokias sistemas, kurių bendras deklaruojamas pajėgumas – apie 720 t žuvų produkcijos per metus.
Vykdant projektą „Uždarųjų recirkuliacinių sistemų produkcijos rinkos“, VšĮ „Aivaturas“ buvo užsakiusi Lietuvos žuvies rinkų tyrimą. Įgyvendinant šį užsakymą buvo atlikta gyventojų apklausa, kurią 2010 m. vasario 19–23 d. vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Gautais duomenimis, iš viso Lietuvos gyventojai per metus norėtų nusipirkti 19 355 t URS auginamų arba galimų auginti 7 –ių rūšių žuvų už 234 mln.Lt. Kai kurie šios apklausos rezultatai išdėstyti toliau.
Eršketai. Pagal apklausą 120 tūkst. šalies gyventojų pirktų eršketus. Daugiausiai gyventojai norėtų įsigyti rūkytus arba gyvus ir atvėsintus eršketus. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg (FEAP- Europos akvakultūrininkų federacijos – duomenimis ES 2007-2008 m. eršketų svertinė kaina buvo 31,59 eurų/kg). Lietuvoje būtų galima parduoti 1 960 t/metus eršketų už 21-29 mln. Lt . Eršketus augina ( augins) 5 įmonės (V. Mockaus eršketų ūkis, UAB „Nortomas“, ūkininkas Antanas Rutkauskas, Tarptautinė Baltijos eršketų augintojų asociacija, Žuvininkystės tarnyba), bendras jų pajėgumas – daugiau kaip 15 t/metus.
Unguriai – mūsų krašte yra daug populiaresnė žuvis, negu eršketai. 224 tūkst. šalies gyventojų pirktų ungurius. Daugiausiai jų įsigytų rūkytus ungurius. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 16 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2007 m. ungurių svertinė kaina buvo 8,12 eurų/kg, o 2008 m. – 4,45 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 3 667 t/metus ungurių. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 58 mln. Lt. Ungurius augina ( augins) 2 įmonės (UAB „Auksinis ungurys“ ir UAB „Eko žuvys“), bendras jų pajėgumas – virš 100 t/metus.
Upėtakiai. 370 tūkst. gyventojų pirktų upėtakius. Žuvys turėtų būti apie 1 kg svorio. Daugiausiai pirktų gyvus, atvėsintus ir šaldytus upėtakius. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2007-2008 m. upėtakių svertinė kaina buvo 2,48 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 6 028 t/metus upėtakių už 66 -90 mln. Lt. Upėtakius URS augina ( augins) 3 įmonės (UAB „Nortomas“, UAB „ Taurų žuvys“, Žuvininkystės tarnyba) , bendras pajėgumas – apie 100 t/metus.
Afrikiniai šamai – mūsų krašte yra sąlyginai nepopuliari žuvis, matyt dėl to, kad ji tik neseniai atsirado prekybos centruose. 53 tūkst. gyventojų pirktų šiuos šamus. Žuvys turėtų būti apie 1-2 kg svorio. Daugiausiai pirktų gyvus ir atvėsintus šamus. Pageidaujama kaina – 11-16 Lt/kg, (FEAP duomenimis ES 2008 m šamų svertinė kaina buvo 6,75 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 862 t/metus afrikinių šamų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 9 -14 mln. Lt.
Afrikinius šamus deklaruoja auginsiant 11 šalies įmonių (UAB “ Clarias”, ūkininkas Algirdas Domarkas, IĮ „ Giedraičių artelė“, UAB „Giedrupė“, UAB „jFish“, UAB „Leteka“, UAB “ Maglogroup”, IĮ „ Petkus“ ( šiuo metu auginimas sustabdytas), UAB “ Šamų rojus”, KB „Tarptautinis akvakultūros centras“, H. Viduolio įmonė), deklaruojamas pajėgumas – apie 288 t/metus.
Europiniai šamai – kaip bebūtų keista, Lietuvoje taip pat yra nepopuliari žuvis. Tik 73 tūkst. gyventojų pirktų europinius šamus. Daugiausiai pirktų gyvus ir atvėsintus. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 16 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2008 m šamų svertinė kaina buvo 6,75 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 1 198 t/metus europinių šamų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 19 mln. Lt. Europinius šamus URS kol kas augina tik Žuvininkystės tarnyba.
Starkiai mūsų krašte yra populiari žuvis. 266 tūkst. gyventojų pirktų juos. Pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2007 m. starkių svertinė kaina buvo 8,50 eurų/kg). Lietuvoje būtų galima parduoti 4 338 t/metus starkių. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 47 -65 mln. Lt. Starkius URS augina ( augins) 5 įmonės (UAB „Akva produktai“, ūkininkas Kęstutis Šeniauskas ( šiuo metu auginimas sustabdytas), Šilutės žemės ūkio mokykla, ŽŪB „Žemelė“, Žuvininkystės tarnyba), bendras pajėgumas – daugiau kaip 198 t/metus.
Tilapijos – Lietuvoje dar nepopuliari žuvis. 80 tūkst. gyventojų pirktų tilapijas. Žuvys turėtų būti apie 1 kg dydžio. Daugiausiai pirktų gyvas, atvėsintas ir šaldytas tilapijas. Pageidaujama kaina – 11-15 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2008 m tilapijų svertinė kaina buvo 14,61 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 1 302 t/metus tilapijų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 14 -19 mln. Lt. Lietuvoje kol kas šių žuvų niekas neplanuoja auginti.

2012.06.15

Naujas leidinys

Naujas leidinys

Įgyvendinant projektą „Apytakinių žuvų auginimo sistemų produkcijos rinkų plėtra“, Alternatyviosios akvakultūros asociacija ir VšĮ Nacionalinis žuvininkystės tyrimų centras 2014 m. gegužės mėnesį išleido leidinį „Uždarosios akvakultūros sistemos“.
Leidinyje yra išdėstyta informacija apie industrinės žuvininkystės produktus, šio verslo sektoriaus pliusus ir paplitimą, užsienio patyrimą. Knyga skirta mūsų šalies žuvų augintojams, prekybininkams, verslo informacinių centrų ir mokymo įstaigų darbuotojams, žuvies vartotojams. Tiražas – 500 egz. Knygos tekstus rengė žuvininkystėje ir rinkodaroje patirtį turintys autoriai. Savo biotechnologijomis pasidalino Latvijos įmonė“ Mottra“, jau daug metus auginanti žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose ir pasiekusi šioje srityje gerų rezultatų. Taip pat apžvelgtas šis Lietuvos akvakultūros subsektorius Lietuvoje, jį reguliuojantys teisės aktai, pateikta informacija apie žuvies vartotojus ir net kai kurie žuvų paruošimo receptai.
Leidinį galima nemokamai gauti Alternatyviosios akvakultūros asociacijoje (tel. 8652 05207, 85 234 14 58, el.paštas: v.monginas@gmail.com), VšĮ Nacionalinis žuvininkystės tyrimų centras (tel..: 8 611 39174, el.paštas: juodaikra@gmail.com), MB „ Maltupis“ ( mob. tel. 8687 56355, el.paštas: algirdas@zuvys.com).

Mokymai „Žuvų auginimo UAS teorija ir praktika“

Žuvų auginimo UAS teorija ir praktika

Nacionalinis Žuvininkystės tyrimų centras (toliau NŽTC) organizuoja Žuvų auginimo uždarose akvakultūros sistemose (toliau UAS) mokymus. Mokymai skirti asmenims, dar tik norintiems įsirengti uždarąsias akvakultūros sistemas žuvims auginti ir siekiantiems daugiau sužinoti apie šio verslo segmento specifiką ir technologijas.
Mokymai vyks 2015 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro mokymų bazėje, esančioje UAB „Nortomas“ Cirulių g. 15 Kvietinių kaimas Klaipėdos rajonas.
Pažymime, kad UAB „Nortomas“ pastatyta pagal Latvijos įmonės SIA „Mottra“ naujausias technologijas ir neturi analogų Lietuvoje.

Mokymų pradžia – 10.30 val., trukmė – iki 17 val. Mokymų dalyvių skaičius ribotas.
Mokymai bus apmokami. Mokymų kaina 100 eurų + PVM, o Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų bei Alternatyviosios akvakultūros asociacijų nariams – 8O eurų + PVM. Jei mokymuose dalyvauja antras arba trečias asmuo iš tos pačios organizacijos ar šeimos jam dalyvio mokestis 80 eurų + PVM.
Mokymų metu bus nemokamai platinama speciali literatūra žuvininkystės klausimais.

Norinčiuosius dalyvauti maloniai kviečiame iš anksto registruotis nuo 2015 m. liepos mėn. 22 d. Norėdami užsiregistruoti prašome atsiųsti el. paštu tomas.legacinskas@gmail.com šiuos duomenis: dalyvio (-ių) vardas (-ai), pavardė (-s); atstovaujamos įmonės, organizacijos pavadinimas; tel. Nr., el. pašto adresas, gyvenamoji vieta ar įmonės adresas.
Mokymų dalyviams bus išduodami pažymėjimai apie profesinių įgūdžių ir kompetencijos kėlimą UAS srityje.
Jums bus atsiųstas laiškas nurodytu el. paštu, patvirtinantis, kad esate užregistruotas į mokymus su apmokėjimui skirta informacija. Sąskaitos – faktūros išrašomos atsiuntus reikalingus rekvizitus.
Organizatoriai pasilieka sau teisę nutraukti registraciją bet kuriuo metu, kai bus pasiektas maksimalus planuojamas dalyvių skaičius (20 asmenų).
Iškilus klausimams prašome kreiptis el. paštu tomas.legacinskas@gmail.com arba tel. Nr. +370 611 39174.
Organizatoriai galės tarpininkauti užsakant vietą viešbutyje „Trys mylimos“, esantį 300 km šalia autostrados Vilnius – Klaipėda.

Mokymų programa

Dalyvių registravimas, kava 10.30 – 11.00

Kursų pristatymas – Tomas Legačinskas, VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro direktorius.
Įvadas – Leonas Kerosierius, Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacijos prezidentas.
Žuvininkystės vystymo mokslinė pažanga, Lietuvos institucijos, užsiimančios UAS klausimais, išleisti leidiniai – dr. Eugenija Milerienė, VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja.
Europos Sąjungos fondų finansinė parama žuvų auginimo sistemoms įsirengti – Algirdas Domarkas, Žuvininkų sąjungos prezidentas.

Pietų pertrauka 13 – 13.30

UAB „Nortomas“ įmonės pristatymas ir praktiniai užsiėmimai – Algirdas Cegelskas, UAB „Nortomas“ technikos direktorius.

Kavos pertrauka 15.30 – 15.45

Žuvų auginimo apvaliose uždarosiose akvakultūros sistemose technologijos ir patirtis – Eugenijus Kirsnickas, Alternatyvosios akvakultūros asociacijos prezidentas.
Žuvų auginimo uždarosiose akvakultūros sistemose perspektyvos. Mokymų apibendrinimas ir pažymėjimų įteikimas – Tomas Legačinskas, VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro direktorius.

Direktorius Tomas Legačinskas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas