Lengvesnės sąlygos gauti paramą

Lengvesnės sąlygos gauti paramą
Ilgą laiką gauti ES paramą žuvininkystei kai kurioms įmonėms buvo gana sunku. Šiais, 2018 metais, Alternatyviosios akvakultūros asociacijos ir kitų asmenų pastangomis, kai kuriose srityse sudarytos lengvesnės sąlygos plėtoti veiklą. Žemiau išvardijame svarbiausius pakeitimus.
1. Grynojo pelningumo reikalavimai. Nuo 2018 metų kovo 22 dienos buvo pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas ir į ES paramą pretenduojančioms įmonėms sumažintas grynojo pelningumo reikalavimas nuo 2 iki 1 proc. Kitaip tariant, atvertos durys prašyti ES paramos įmonėms su prastesniais finansiniais rezultatais.
2. Atsakaitinių rodiklių vertinimas. Ilgą laiką ES paramos dalintojai atsižvelgdavo į ataskaitinių, tai yra praėjusių metų, pelningumo duomenis. Minėtu 2018 m. kovo 22 dienos ministro įsakymu nustatyta kita tvarka, leidusi ES paramos prašytojui pateikti ne tik ataskaitinių, bet ir praėjusių ataskaitinių metų duomenis. Ta tvarka taikoma, kai paramos paraiškos yra teikiamos pagal I Sąjungos prioriteto priemones arba kai teikiamos vietos projektų paramos paraiškos VPS įgyvendinti pagal priemones, kurių kodai, nustatyti Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklių 1 priede, yra BIVP-AKVA-2 ir BIVP-AKVA-4. Tada galima pasirinkti, iš ko nori apskaičiuoti minėtus grynojo pelningumo ir skolos rodiklius (abu rodiklius būtina apskaičiuoti iš tų pačių finansinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitų) – iš ataskaitinių arba iš praėjusių ataskaitinių metų.
3. Lėšų išmokėjimo būdas. Nuo 2018 m. rugsėjo 6 dienos gerokai palengvinta lėšų išmokėjimo tvarka. Ministro įsakymu leista ES paramą pagal daugumą žuvininkystės plėtros priemonių išmokėti ne tik išlaidų kompensavimo būdu, kaip buvo iki tol. Išlaidų kompensavimo būdas – kai paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų arba skolintų lėšų ir periodiškai Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikia mokėjimo prašymus, kuriuose nurodo išlaidas, o Agentūra jas apmoka. Pakeitus įsakymą galima pasirinkti ir kitus lėšų išmokėjimo būdus, pavyzdžiui, leidžiančius gauti avansą (išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu) ir pritaikyti dar vieną – sąskaitų apmokėjimo – būdą, kai nesumokėjus tiekėjui sąskaitos pateikiamos NMA ir Agentūra padengia išlaidas. Pirmas būdas tapo galimas žuvininkystės veiksmų programos bendro intereso priemonėms. Tuo tarpu pelno siekiančiose projektuose, pvz. priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ įgyvendinimo supaprastintose taisyklėse taikomi tokie paramos lėšų išmokėjimo būdai: išlaidų kompensavimas ir sąskaitų apmokėjimas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka (nėra formuluotės „išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu“, taigi nebus galima gauti avanso).

Žuvų kokybė ES ir Lietuvoje

Žuvis – viena iš gamtos gėrybių. Apklausos rodo, jog žuvies ir jūrų gėrybių įvaizdis tarp gyventojų yra geras: žuvis ir jūros gėrybės yra suvokiamos kaip sveikas, neužterštas, be parazitų maistas, kurį didesnė dalis gyventojų gali sau leisti ne tik per šventes, bet ir kasdienio vartojimo metu. Tai patvirtina ir kontroliuojančių institucijų duomenys. Europos komisija registruoja atvejus apie maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimo atvejus per RASFF sistemą. 2011 m. registruota 3 397 tokių atvejų, iš jų 324 buvo apie žuvininkystės produktus. 2012m. – 3165 atvejų (294 – apie žuvininkystės produktus), 2013 m. -2940 atvejų (324- apie žuvininkystės produktus). Per pirmus tris 2014 m. ketvirčius Europos Komisija informavo apie 639 atvejus, 65 iš jų dėl žuvininkystės produktų. Taigi pagal tuos duomenis šiais metais maistas (tame tarpe ir žuvis) tapo žymiai saugesnis. Visgi pagal RASFF sistemos duomenis žuvis ir jos produktai 3 metus iš eilės buvo antroje ar trečioje vietoje pagal neatitikimą maisto saugos reikalavimams.
Europoje pagal maisto produktų kilmės šalį kasmet daugiausia pranešimų gauta dėl kiniškos, turkiškos, indiškos, ispaniškos, lenkiškos produkcijos. Pastarasis faktas mus turėtų suneraminti, nes lenkiškų žuvies produktų pas mus yra įvežama nemažai. Deja, tarp nekokybiškos pasitaikydavo ir lietuviškos produkcijos. Štai „Lietuvos žiniose“ 2012.12.10 Kazio Kazakevičiaus straipsnyje „ Žuvys ant stalo – nežinia iš kur“ nurodoma, kad Vokietijoje buvo uždrausta realizuoti šprotus aliejuje „Dėdukas“, pagamintus Palangoje įsikūrusios bendrovės. Juose buvo aptiktas didesnis negu leidžiamas benzpireno kiekis. Visgi galima pasidžiaugti, jog per 2012 m. ir 2013 m. iš Lietuvos Europos Komisijai neperduotas nei vienas skubus pranešimas dėl Lietuvos rinkoje nustatytų nesaugių žuvininkystės produktų. Taigi eksportuojamą iš Lietuvos žuvį ir jų produktus pagal RASFF sistemos duomenis galima įvertinti kaip saugią.
Kaip gi vertina Lietuvos gyventojai žuvies produktų saugą? 2012 m. Lietuvoje šiuo klausimu iš viso gauti 204 skundai, iš jų 56 pagrįsti. 2013 m. dėl žuvininkystės produktų sulaukta 186 skundų, iš jų 65 buvo pagrįsti (tai sudaro 7% visų pagrįstų skundų dėl maisto kokybės). Daugiausiai pagrįstai vartotojai skundėsi nusipirkę nekokybiškas pakitusio kvapo, skonio, išvaizdos žuvis bei žuvų produktus, radę parazitų, dėl pasibaigusių vartojimo terminų, netinkamo ženklinimo, laikymo sąlygų (informacijos šaltinis – Valstybinė maito ir veterinarijos tarnyba).
Per 2013 m. minėta tarnyba atlikto 139-is žuvininkystės ir žuvų perdirbimo įmonių patikrinimus. Viena įmonė vidutiniškai tikrinta 2 kartus. Nustatyti 20 pažeidimų , už visus juos taikytos sankcijos. Daugiausiai pažeidimų nustatyta dėl bendrosios higienos (sanitarijos), ženklinimo, atsekamumo, savikontrolės reikalavimų nesilaikymo. Atlikus žuvininkystės produktų laboratorinius tyrimus (radiologinius, juslinius, cheminius, mikrobiologinius), nustatyta, kad 2013 m. iš 928 ištirtų mėginių 3% buvo neigiami (t.y., žuvis ar žuvies produktas neatitiko nustatytų reikalavimų). Mikrobiologiniai tyrimai parodė, jog iš 351 žuvininkystės produktų mėginio 25 (tai sudaro 7 %) neatitiko reikalavimų ( buvo rasta parazitų ir L. Monocytogenes bakterijų). Cheminiu atžvilgiu tais metais ištirta 560 mėginių, neigiamų rezultatų nenustatyta. Atliekant radiologinius ir juslinius žuvininkystės produktų tyrimus neigiamų rezultatų taip pat negauta.
2013 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tikslinį patikrinimą dėl žuvininkystės ūkių tiekiamų gyvų žuvų: ar prekybos įmonėms tiekiamos gyvos žuvys yra saugios, ar jų nekamuoja ligos ir parazitai, ar naudojami tinkami pašarai ir veterinariniai preparatai. Šiuo tikslu atlikti patikrinimai ir atsitiktine tvarka prekybos centruose atrinkti parduodamų gyvų žuvų mėginiai tyrimams. Atlikta 190 tikslinių patikrinimų įvairiose žuvininkystės produktus tvarkančiose įmonėse. Apsilankius 99 didžiuosiuose šalies prekybos centruose, 39 parduotuvėse, 44 turgavietėse, 3 didmeninės prekybos sandėliuose, buvo patikrinta daugiau nei 117 tonų įvairių pavadinimų žuvininkystės produktų. Patikrinimų metu nustatyta keletas atvejų, kai parduodamos žuvys buvo sužalotos, tačiau ligotų ar parazitais užsikrėtusių gyvų žuvų patikrinimų metu nebuvo nustatyta. Daugiausiai pažeidimų rasta dėl neteisingai nurodytų ar visai nenurodytų žuvų rūšių pavadinimų, nenurodytos etiketėse žuvų sugavimo vietos ar kilmės vieta, nepateikta kita reikiama informacija. Suprantama, tokių faktų negalima skaityti esminiais sprendžiant apie maisto saugą.
Tai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos monitoringas rodo, jog iš esmės žuvininkystės produktai Lietuvoje yra gana saugi maisto prekė.
2014 m. lapkričio 7 d. Vilniuje vyko seminaras, kuriame patys žuvininkai pasidalijo informacija apie žuvies kokybę. Jų nuomone, situacija nėra tokia gera. Daug nerimo kelia gandai apie augimo hormonų ir antibiotikų naudojimą auginant žuvis. Taip, neteko girdėti, jog mūsų šalies žuvininkystės tvenkiniuose ar uždarosiose apytakinėse sistemose būtų naudojami tokie priedai. Tačiau juk nemažai žuvies įvežama. Jau minėta, jog kai kurios kaimyninės šalys yra labiausiai užterštų žuvų produktų tiekėjų ES gretose. Nenuostabu, jog kolegos iš užsienio mūsų žuvininkams šiemet gyrėsi, jog pavartojus turkiškus augimo hormonus per tris mėnesius afrikinius šamus pavyksta uždarojoje sistemoje užauginti iki 3 kg svorio ir žymiai sumažinti savikainą. Pigias žuvis noriai perka, tame tarpe ir mūsų šalies pirkėjai. Kokių pasekmių vartojant tokią žuvį galima sulaukti ne tik savo, bet ir palikuonių sveikatai?
Kanados mokslininkai tyrė išvalytą nuotekų vandenį ir jame rado estrono ir sintetinio hormono etinylestradiolio pėdsakus. Tame vandenyje jie 100 dienų laikė žuvis. Žuvys, esant 0,1 trilijoninei dalelei minėtų medicininių teršalų, pradėjo keisti lytį, tiek vyrišką, tiek moterišką (www.mokslai.lt). Tarptautinis mokslininkų forumas dar 1996 metais padarė išvadą, kad „priešingai, nei natūralūs hormonai, kurie randami gyvūnuose ir augaluose, sintetiniai organiniai junginiai įsiterpia į gyvo organizmo endokrininę sistemą, organizme nesuyra ir patenka į maisto grandinę“. Pasekmės gali būti nenuspėjamos.
Nereikėtų nekritiškai žavėtis ir jūrinėmis žuvimis, kuriose taip gausu Omega 3 grupės junginių, teigiamai veikiančių sveikatą.. Pvz., Farnet žurnalo duomenimis, Stokholme, kuris yra prie pat jūros ir kur dar gyvena apie 100 aktyvių žvejų, sugaunančių 800 t/m žuvies, tas jų sugautas laimikis keliauja 900 km į Geteborgo pagrindinį žuvų aukcioną, kur parduodamas. Tada, praėjus savaitei ir jau dažnai šaldyta žuvis grįžta į Stokholmą, kur parduodama kaip „šviežia“. Reikia įsivaizduoti, kaip pablogėja jos kokybė ir ko pridedama, kad ji atrodytų kaip šviežia. Ir taip vyksta šalyje, kur gyventojai yra nepaprastai susirūpinę dėl gamtos ir maisto švarumo. Ne kitaip yra ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur jūrinė žuvis atkeliauja per kelis tarpininkus. Kol pasiekia prekybos centrų prekystalių, jos kokybė labai sumenksta.
Nenuostabu, jog užsienyje savo ir palikuonių sveikata besirūpinantys žmonės vis labiau naudojasi tiesioginės prekybos sistema, kai augintojai parduoda savo produkciją tiesiai vartotojams (tiesioginė prekyba – produktų įsigijimas iš įmonės, šviežios žuvies turguje, ūkininko turguje ar nuosavoje mobilioje ar stacionarioje firminėje parduotuvėje). Tai leidžia patenkinti didėjantį vartotojų garantuoto atsekamumo poreikį (pagal principą „pažįsti savo augintoją, pažįsti savo maistą“) ir padidinti kokybiškos produkcijos įsigijimo galimybes. Šią tendenciją pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europoje sustiprino baimės dėl maisto produktų saugumo (karvių pasiutligė, snukio ir nagų liga, paukščių gripas, skandalas dėl arklių mėsos, afrikinis kiaulių maras).

Algirdas Domarkas
Dalia Vencienė

2014 m.

PARAMOS PARAIŠKŲ PRIĖMIMO 2019 METAIS GRAFIKAS

PARAMOS PARAIŠKŲ PAGAL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2014–2020 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIEMONES
PRIĖMIMO 2019 METAIS GRAFIKAS

Eil.
Nr. Priemonė Paramos paraiškų priėmimo pradžia Paramos paraiškų priėmimo pabaiga
1 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas
1. Mokslininkų ir žvejų partnerystė 2019 m. vasario 4 d. -2019 m. balandžio5 d. 2019 m. rugsėjo 2 d. - 2019 m. spalio 31 d.
2. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis
(jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) 2019 m. vasario 4 d. -2019 m. balandžio 5 d. 2019 m. rugpjūčio 5 d. - 2019 m. spalio 4 d.
3. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas
(jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) 2019 m. kovo 4 d. 2019 m. gegužės 3 d.
4. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas
(jūrų ir vidaus vandenų žvejybai) (Supaprastinta parama) 2019 m. kovo 4 d. 2019 m. gegužės 3 d.
2019 m. liepos 1 d. 2019 m. rugpjūčio 30 d. 2019 m. lapkričio 4 d. 2019 m. gruodžio 31 d.
5. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 2019 m. rugsėjo2 d. 2019 m. spalio4 d.
6. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įsipareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi 2019 m. balandžio 23 d. 2019 m. birželio 21 d.
7. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas 2019 m. balandžio 1 d. -2019 m. gegužės 31 d. 2019 m. spalio 7 d. - 2019 m. gruodžio 6 d.
8. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. rugpjūčio 30 d.
2 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas
9. Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) 2019 m. gegužės13d.-2019 m. liepos12 d.; 2019 m. rugsėjo 30 d. -2019 m. lapkričio 29 d.
10. Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Produktyvios investicijos į didelės apimties akvakultūros gamybą 2019 m. gegužės 6 d. 2018 m. liepos5 d.
11. Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija 2019 m. balandžio 15d.-2019 m. birželio 14d.
2019 m. rugsėjo 16 d. -2019 m. lapkričio 15 d.
12. Produktyvios investicijos į akvakultūrą (Supaprastinta parama) 2019 m. vasario 7 d.-2019 m. kovo8 d.; 2019 m. gegužės 20 d.-2019 m. liepos 19 d.
2019 m. rugpjūčio 5 d.-2019 m. rugsėjo 27 d.;2019 m. spalio14 d. -2019 m. gruodžio13 d.
4 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas
13. Bendradarbiavimo veikla 2019 m. rugsėjo 9 d. 2019 m. spalio 11 d.
5 SĄJUNGOS PRIORITETAS. Prekybos ir perdirbimo skatinimas
14. Rinkodaros priemonės 2019 m. vasario18 d.-2019 m. balandžio 19 d.; 2019 m. rugsėjo 2 d. -2019 m. spalio 31 d.
15. Rinkodaros priemonės. Respublikinė žuvininkystės produktų vartojimo skatinimo kampanija 2019 m. sausio7 d. 2019 m. kovo1 d.
16. Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas 2019 m. liepos 15 d. -2019 m. rugsėjo 13 d.; 2019 m. lapkričio 4 d. -2019 m. gruodžio 31 d.
17. Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas (Supaprastinta parama) 2019 m. sausio 7 d.-2019 m. kovo1 d.; 2019 m. balandžio 29 d.-2019 m. birželio 28 d.
2019 m. rugsėjo16 d. -2019 m. lapkričio15 d.

2012 -14 metais UAS išaugintos žuvys ir jų kainų tendencijos

2012 -14 metais UAS išaugintos žuvys ir jų kainų tendencijos
Didelė dalis Alternatyviosios akvakultūros asociacijos narių 2012 – 2014 metais tik įsirengė ir pradėjo eksploatuoti savas uždarąsias akvakultūros sistemas. Oficialiai nei vienas narys dar nebuvo pasiekęs projektinių pajėgumų. Visgi pažanga jau matosi, produkcijos apimtys auga. Tai rodo ir paskutinių trijų metų rezultatai.
2012 metais duomenis pateikę 6-i juridiniai ir fiziniai asmenys :
1. Išaugino 23 388 kg afrikinių šamų;
2. Realizavo 13 220 kg afrikinių šamų;
3. Vidutinė 1 kg realizacinė kaina – 15 Lt (4,3 euro) be PVM.
2013 m. duomenis pateikę 10 juridinių ir fizinių asmenų:
1. Išaugino:
- afrikinių šamų – 34400 kg;
-lašišų – 375 kg;
-upėtakių – 500 kg;
- iš viso – 35000 kg.
2. Vidutinė 1 kg šamų realizacinė kaina buvo 15,2 Lt (4,4 euro) be PVM.
2013 metais asociacijos nariai išaugino 50 proc. daugiau žuvų pagal svorį, negu 2012 m. Afrikinių šamų realizacinė kaina padidėjo 1,3 proc.
2014 m. duomenis pateikę 11 juridinių ir fizinių asmenų:
1. Išaugino ir realizavo 43 286 kg afrikinių šamų;
2. Vidutinė 1 kg realizuotų šviežių ir atšaldytų afrikinių šamų realizacinė kaina – 16.4 Lt (4,75 euro) be PVM.
Asociacijos nariai dar augino upėtakius ir lašišas, bet jų kiekių nepanorėjo viešinti. 2014 metais asociacijos nariai išaugino ir realizavo 3,3 karto daugiau afrikinių šamų pagal svorį, negu 2012 m. Afrikinių šamų realizacinė kaina padidėjo 9,3 proc.
Kaip matome, produkcijos kaina po truputį auga. Tai atitinka prognozes. Maisto ir žemės ūkio organizacija ( FAO) 2012 metų spalį paskelbė eilinę ataskaitą apie savo skaičiuojamuosius maisto prekių indeksų ir kainų pokyčius. Daugumos maisto produktų ( javų, vištienos, kiaulienos) kainos iki 2020 metų turėtų likti to pačio lygio su nedideliais svyravimais. Išimtis – žuvies produktai. Iki 2020 metų jie turėtų pabrangti pusantro karto.
Pabrėžtina, jog įvairių augintojų tarpe realizuojamų afrikinių šamų kaina skiriasi net du kartus. Didžiausias pajamas už savo produkciją gauna seniausiai subsektoriuje veikiantys ir stambiausi ūkio subjektai, o neseniai pradėjusių veikti UAS šeimininkai, neturintys prekybos patirties, savo išaugintas žuvis pardavinėja pigiausiai.

Daugiausia žuvies laikymo pažeidimų – prekybos įmonėse

Publikuota: 2016-12-22 Autorius: Matas Miknevičius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, šių metų pabaigoje tikrinę žuvies produktus tiekiančias, perdirbančias ir parduodančias įmones, daugiausiai pažeidimų rado prekybos įmonėse.

Tarnyba tikrino 259 žuvininkystės produktus tvarkančius subjektus: beveik du šimtus parduotuvių ir prekybos centrų, po tris dešimtis turgaviečių, sandėlių ir perdirbimo įmonių.

Iš viso patikrinta 3.200 partijų (daugiau kaip 297 t) įvairių pavadinimų žuvininkystės produktų: šviežių, šaldytų, sūdytų, rūkytų, konservuotų žuvų ir jų gaminių. Iš patikrintų produktų 137 partijose buvo nustatyta įvairių pažeidimų, kas sudarė 4,3 %.
„Įvertinus vykdytų patikrinimų rezultatus, galima teigti, kad daugiau pažeidimų nustatyta prekybos įmonėse. Dažniausiai pasitaikė ženklinimo reikalavimų neatitikimai prekiaujant nefasuotais žuvininkystės produktais, nemažai nustatyta produktų laikymo sąlygų pažeidimų, higienos reikalavimų nepaisymo atvejų. Kai kuriose turgavietėse buvo prekiaujama neženklintais, nefasuotais žuvų produktais. Bet apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad rinkai tiekiami žuvininkystės produktai yra saugūs vartoti“, – sako Janina Kondrotienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja.
Vieni dažniausių pažeidimų – ženklinimo neatitikimai – etiketėse nenurodyti tikslūs žuvų rūšių pavadinimai, be mokslinių pavadinimų, nenurodytas gamybos būdas, vietovė, žuvis sužvejota ar užauginta, kur sugauta, kokiais žvejybos įrankiais.
5 -iais atvejais sušaldytose jūrinėse lydekose iš Ispanijos rasta negyvų parazitų lervų, 1-me silpnai sūdytų atlantinių silkių mėginyje nustatytas padidintas konservanto – benzoinės rūgšties kiekis ir 1-me aliaskinių rudagalvių menkių filė mėginyje nustatytas padidintas fosforo rūgšties kiekis. Šių produktų realizavimas buvo sustabdytas.

Parama žuvų auginimui

Parama žuvų auginimui vandens telkiniuose – daugiau kaip 28 mln. eurų
Akvakultūra – tai naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose.
„Akvakultūra įgauna vis didesnę reikšmę. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programoje (programa) akvakultūrai skiriamas pagrindinis dėmesys. Iš viso programos biudžetas siekia 81,6 eurų, iš jų ES lėšos – 63,4 mln. eurų, nacionalinės – 18,2 mln. eurų. Pagal Sąjungos numatytus penkis prioritetus antrajam iš jų – akvakultūrai – skiriama daugiausia lėšų, net 35 proc., žvejybai – 17 proc., bendrajai žuvininkystės politikai –15, prekybai ir perdirbimui – 15 proc. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimui iš viso skiriama 28,292 mln. eurų, iš jų ES dalis – 21,219 mln. eurų, Lietuvos – 7,073 mln. eurų“, – apibūdina žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė.
Antrasis prioritetas – tai aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas. Pagal šį prioritetą yra iškelti trys svarbūs tikslai: akvakultūros įmonių, pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą (produktyvios investicijos į akvakultūrą); vandens biologinės įvairovės apsaugos atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas (produktyvios investicijos į akvakultūrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija); akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas (aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra).
Penktuoju Sąjungos prioritetu – „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ – norima gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimą (gamybos ir prekybos planai, parama sandėliavimui, rinkodaros priemonės) bei skatinti investicijas į perdirbimo ir prekybos sektorius (žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas).
Programos įgyvendinimas 2015 m.
Pagal antrąjį Sąjungos prioritetą 2015 m. akvakultūrai skirta viena priemonė – „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (paraiškos priimamos nuo spalio 19 iki gruodžio 21 d., didžiausia lėšų suma siekia 6,021 mln. eurų). Dar vienos priemonės – „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ – kvietimas teikti paraiškas numatytas kitų metų pradžioje.
Pagal penktąjį Sąjungos prioritetą „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ žvejybai ir akvakultūrai tenka viena priemonė – „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ (paraiškos priimamos nuo 2015 m. gruodžio 1 iki 2016 m. vasario 2 d., didžiausia paramos suma – 6 mln. eurų).
Visų minėtųjų priemonių atrankos kriterijai yra aptarti su socialiniais partneriais ir patvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos Stebėsenos komitete.
„Produktyvios investicijos į akvakultūrą“
Pagal šią priemonę remiamos tokios veiklos: produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą; esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą.
Paramos gali kreiptis įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Pagal priemonę gali būti suteikiama iki 50 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamai veiklai gali būti suteikiama iki 30 proc. paramos nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui – 800 tūkst. Eur.
„Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas“
Pagal šią priemonę remiamos veiklos: investicijos, kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą; investicijos, kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; investicijos, kuriomis remiamas sužvejotų verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, perdirbimas; investicijos, susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu; investicijos, susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; investicijos, kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.
Paramos gali kreiptis labai maža, maža ar vidutinė įmonė, užsiimanti arba planuojanti užsiimti žuvininkystės produktų perdirbimu. Paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma projektui – 1 200 000 Eur.
„Tikimės, kad programos priemonės bus sėkmingai įgyvendintos ir Lietuvos akvakultūra pasieks užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžia viceministrė L. Kujalytė.
2015.11.25

Skirta ES parama

2015 m. gegužės – birželio mėnesiais skirta parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles septynioms akvakultūros įmonėms: UAB „Aqua Net LT“, MB „Auvyli žuvis“, UAB „Palatėja“, UAB „Minčia“, MB „Šamukai“, UAB „Šalčios žuvys“, UAB „Baisiogos bioenergija“. Kiekvienai iš jų skirta iki 174 tūkst. Lt (iki 50 tūkst.eurų) subsidija uždarųjų akvakultūros sistemų įrengimui. Dar 40 proc. projekto vertės turės pridėti savininkai. Tose UAS numatoma auginti eršketus arba afrikinius šamus. Minėtoms akvakultūros bendrovėms paramą gauti padėjo konsultacinė firma „ Maltupis“, Alternatyviosios akvakultūros bei Lietuvos žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos. Dar kelių bendrovių paraiškos nagrinėjamos.
2015.06.20

Žuvų auginimas URS

Žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose apimtys ir realizavimo galimybės

Lietuvoje labai kyla susidomėjimas žuvų auginimu uždarosiose recirkuliacinėse sistemose (URS). Pažymėtina, jog dar neseniai tokios tendencijos realumu abejojo net solidžios šalies mokslinės įstaigos. Prieš porą metų VšĮ “Aivaturas” prognozavus, jog 2013 m. Lietuvoje bus 20 URS, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas savo recenzijoje kategoriškai nurodė, jog tokia prognozė nepagrįsta ir vargu ar artimiausiu metu atsiras naujų URS žuvies augintojų.
Konstatuotina, jog 2012 m. pradžiai jau net 24 juridiniai ir fiziniai asmenys jau turėjo arba jiems buvo skirta finansinė parama įsirengti tokias sistemas, kurių bendras deklaruojamas pajėgumas – apie 720 t žuvų produkcijos per metus.
Vykdant projektą „Uždarųjų recirkuliacinių sistemų produkcijos rinkos“, VšĮ „Aivaturas“ buvo užsakiusi Lietuvos žuvies rinkų tyrimą. Įgyvendinant šį užsakymą buvo atlikta gyventojų apklausa, kurią 2010 m. vasario 19–23 d. vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Gautais duomenimis, iš viso Lietuvos gyventojai per metus norėtų nusipirkti 19 355 t URS auginamų arba galimų auginti 7 –ių rūšių žuvų už 234 mln.Lt. Kai kurie šios apklausos rezultatai išdėstyti toliau.
Eršketai. Pagal apklausą 120 tūkst. šalies gyventojų pirktų eršketus. Daugiausiai gyventojai norėtų įsigyti rūkytus arba gyvus ir atvėsintus eršketus. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg (FEAP- Europos akvakultūrininkų federacijos – duomenimis ES 2007-2008 m. eršketų svertinė kaina buvo 31,59 eurų/kg). Lietuvoje būtų galima parduoti 1 960 t/metus eršketų už 21-29 mln. Lt . Eršketus augina ( augins) 5 įmonės (V. Mockaus eršketų ūkis, UAB „Nortomas“, ūkininkas Antanas Rutkauskas, Tarptautinė Baltijos eršketų augintojų asociacija, Žuvininkystės tarnyba), bendras jų pajėgumas – daugiau kaip 15 t/metus.
Unguriai – mūsų krašte yra daug populiaresnė žuvis, negu eršketai. 224 tūkst. šalies gyventojų pirktų ungurius. Daugiausiai jų įsigytų rūkytus ungurius. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 16 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2007 m. ungurių svertinė kaina buvo 8,12 eurų/kg, o 2008 m. – 4,45 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 3 667 t/metus ungurių. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 58 mln. Lt. Ungurius augina ( augins) 2 įmonės (UAB „Auksinis ungurys“ ir UAB „Eko žuvys“), bendras jų pajėgumas – virš 100 t/metus.
Upėtakiai. 370 tūkst. gyventojų pirktų upėtakius. Žuvys turėtų būti apie 1 kg svorio. Daugiausiai pirktų gyvus, atvėsintus ir šaldytus upėtakius. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2007-2008 m. upėtakių svertinė kaina buvo 2,48 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 6 028 t/metus upėtakių už 66 -90 mln. Lt. Upėtakius URS augina ( augins) 3 įmonės (UAB „Nortomas“, UAB „ Taurų žuvys“, Žuvininkystės tarnyba) , bendras pajėgumas – apie 100 t/metus.
Afrikiniai šamai – mūsų krašte yra sąlyginai nepopuliari žuvis, matyt dėl to, kad ji tik neseniai atsirado prekybos centruose. 53 tūkst. gyventojų pirktų šiuos šamus. Žuvys turėtų būti apie 1-2 kg svorio. Daugiausiai pirktų gyvus ir atvėsintus šamus. Pageidaujama kaina – 11-16 Lt/kg, (FEAP duomenimis ES 2008 m šamų svertinė kaina buvo 6,75 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 862 t/metus afrikinių šamų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 9 -14 mln. Lt.
Afrikinius šamus deklaruoja auginsiant 11 šalies įmonių (UAB “ Clarias”, ūkininkas Algirdas Domarkas, IĮ „ Giedraičių artelė“, UAB „Giedrupė“, UAB „jFish“, UAB „Leteka“, UAB “ Maglogroup”, IĮ „ Petkus“ ( šiuo metu auginimas sustabdytas), UAB “ Šamų rojus”, KB „Tarptautinis akvakultūros centras“, H. Viduolio įmonė), deklaruojamas pajėgumas – apie 288 t/metus.
Europiniai šamai – kaip bebūtų keista, Lietuvoje taip pat yra nepopuliari žuvis. Tik 73 tūkst. gyventojų pirktų europinius šamus. Daugiausiai pirktų gyvus ir atvėsintus. Labiausiai pageidaujama kaina būtų 16 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2008 m šamų svertinė kaina buvo 6,75 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 1 198 t/metus europinių šamų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 19 mln. Lt. Europinius šamus URS kol kas augina tik Žuvininkystės tarnyba.
Starkiai mūsų krašte yra populiari žuvis. 266 tūkst. gyventojų pirktų juos. Pageidaujama kaina būtų 11-15 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2007 m. starkių svertinė kaina buvo 8,50 eurų/kg). Lietuvoje būtų galima parduoti 4 338 t/metus starkių. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 47 -65 mln. Lt. Starkius URS augina ( augins) 5 įmonės (UAB „Akva produktai“, ūkininkas Kęstutis Šeniauskas ( šiuo metu auginimas sustabdytas), Šilutės žemės ūkio mokykla, ŽŪB „Žemelė“, Žuvininkystės tarnyba), bendras pajėgumas – daugiau kaip 198 t/metus.
Tilapijos – Lietuvoje dar nepopuliari žuvis. 80 tūkst. gyventojų pirktų tilapijas. Žuvys turėtų būti apie 1 kg dydžio. Daugiausiai pirktų gyvas, atvėsintas ir šaldytas tilapijas. Pageidaujama kaina – 11-15 Lt/kg (FEAP duomenimis ES 2008 m tilapijų svertinė kaina buvo 14,61 eurų/kg). Pagal apklausos duomenis Lietuvoje būtų galima parduoti 1 302 t/metus tilapijų. Tam pirkėjai galėtų išleisti apie 14 -19 mln. Lt. Lietuvoje kol kas šių žuvų niekas neplanuoja auginti.

2012.06.15

Naujas leidinys

Naujas leidinys

Įgyvendinant projektą „Apytakinių žuvų auginimo sistemų produkcijos rinkų plėtra“, Alternatyviosios akvakultūros asociacija ir VšĮ Nacionalinis žuvininkystės tyrimų centras 2014 m. gegužės mėnesį išleido leidinį „Uždarosios akvakultūros sistemos“.
Leidinyje yra išdėstyta informacija apie industrinės žuvininkystės produktus, šio verslo sektoriaus pliusus ir paplitimą, užsienio patyrimą. Knyga skirta mūsų šalies žuvų augintojams, prekybininkams, verslo informacinių centrų ir mokymo įstaigų darbuotojams, žuvies vartotojams. Tiražas – 500 egz. Knygos tekstus rengė žuvininkystėje ir rinkodaroje patirtį turintys autoriai. Savo biotechnologijomis pasidalino Latvijos įmonė“ Mottra“, jau daug metus auginanti žuvis uždarosiose akvakultūros sistemose ir pasiekusi šioje srityje gerų rezultatų. Taip pat apžvelgtas šis Lietuvos akvakultūros subsektorius Lietuvoje, jį reguliuojantys teisės aktai, pateikta informacija apie žuvies vartotojus ir net kai kurie žuvų paruošimo receptai.
Leidinį galima nemokamai gauti Alternatyviosios akvakultūros asociacijoje (tel. 8652 05207, 85 234 14 58, el.paštas: v.monginas@gmail.com), VšĮ Nacionalinis žuvininkystės tyrimų centras (tel..: 8 611 39174, el.paštas: juodaikra@gmail.com), MB „ Maltupis“ ( mob. tel. 8687 56355, el.paštas: algirdas@zuvys.com).

Mokymai „Žuvų auginimo UAS teorija ir praktika“

Žuvų auginimo UAS teorija ir praktika

Nacionalinis Žuvininkystės tyrimų centras (toliau NŽTC) organizuoja Žuvų auginimo uždarose akvakultūros sistemose (toliau UAS) mokymus. Mokymai skirti asmenims, dar tik norintiems įsirengti uždarąsias akvakultūros sistemas žuvims auginti ir siekiantiems daugiau sužinoti apie šio verslo segmento specifiką ir technologijas.
Mokymai vyks 2015 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro mokymų bazėje, esančioje UAB „Nortomas“ Cirulių g. 15 Kvietinių kaimas Klaipėdos rajonas.
Pažymime, kad UAB „Nortomas“ pastatyta pagal Latvijos įmonės SIA „Mottra“ naujausias technologijas ir neturi analogų Lietuvoje.

Mokymų pradžia – 10.30 val., trukmė – iki 17 val. Mokymų dalyvių skaičius ribotas.
Mokymai bus apmokami. Mokymų kaina 100 eurų + PVM, o Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų bei Alternatyviosios akvakultūros asociacijų nariams – 8O eurų + PVM. Jei mokymuose dalyvauja antras arba trečias asmuo iš tos pačios organizacijos ar šeimos jam dalyvio mokestis 80 eurų + PVM.
Mokymų metu bus nemokamai platinama speciali literatūra žuvininkystės klausimais.

Norinčiuosius dalyvauti maloniai kviečiame iš anksto registruotis nuo 2015 m. liepos mėn. 22 d. Norėdami užsiregistruoti prašome atsiųsti el. paštu tomas.legacinskas@gmail.com šiuos duomenis: dalyvio (-ių) vardas (-ai), pavardė (-s); atstovaujamos įmonės, organizacijos pavadinimas; tel. Nr., el. pašto adresas, gyvenamoji vieta ar įmonės adresas.
Mokymų dalyviams bus išduodami pažymėjimai apie profesinių įgūdžių ir kompetencijos kėlimą UAS srityje.
Jums bus atsiųstas laiškas nurodytu el. paštu, patvirtinantis, kad esate užregistruotas į mokymus su apmokėjimui skirta informacija. Sąskaitos – faktūros išrašomos atsiuntus reikalingus rekvizitus.
Organizatoriai pasilieka sau teisę nutraukti registraciją bet kuriuo metu, kai bus pasiektas maksimalus planuojamas dalyvių skaičius (20 asmenų).
Iškilus klausimams prašome kreiptis el. paštu tomas.legacinskas@gmail.com arba tel. Nr. +370 611 39174.
Organizatoriai galės tarpininkauti užsakant vietą viešbutyje „Trys mylimos“, esantį 300 km šalia autostrados Vilnius – Klaipėda.

Mokymų programa

Dalyvių registravimas, kava 10.30 – 11.00

Kursų pristatymas – Tomas Legačinskas, VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro direktorius.
Įvadas – Leonas Kerosierius, Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacijos prezidentas.
Žuvininkystės vystymo mokslinė pažanga, Lietuvos institucijos, užsiimančios UAS klausimais, išleisti leidiniai – dr. Eugenija Milerienė, VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja.
Europos Sąjungos fondų finansinė parama žuvų auginimo sistemoms įsirengti – Algirdas Domarkas, Žuvininkų sąjungos prezidentas.

Pietų pertrauka 13 – 13.30

UAB „Nortomas“ įmonės pristatymas ir praktiniai užsiėmimai – Algirdas Cegelskas, UAB „Nortomas“ technikos direktorius.

Kavos pertrauka 15.30 – 15.45

Žuvų auginimo apvaliose uždarosiose akvakultūros sistemose technologijos ir patirtis – Eugenijus Kirsnickas, Alternatyvosios akvakultūros asociacijos prezidentas.
Žuvų auginimo uždarosiose akvakultūros sistemose perspektyvos. Mokymų apibendrinimas ir pažymėjimų įteikimas – Tomas Legačinskas, VšĮ Nacionalinio žuvininkystės tyrimų centro direktorius.

Direktorius Tomas Legačinskas

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas